Žąsis ir auksiniai kiaušiniai

Sekdama dabartinius politinius įvykius ir karštligišką vyriausybės „Mėginimą subalansuoti 2009m. biudžetą“ (A. Kubilius), prisiminiau Erasmus Alberus pasakėčią apie žąsį, dedančią auksinius kiaušinius“ („Die Gans mit den goldenen Eiern“). Ūkininkas vardu Tölpelhans (Hansas Stuobrys) turėjo vertingą žąsį, kasdieną padedančią jam po vieną auksinį kiaušinį, kartais du. Kadangi žąsis nepaliaujamai dėjo jam auksinius kiaušinius, ūkininkas tapo labai godus. Jis panoro vienu ypu susikrauti milžiniškus turtus. Ūkinikas tarėsi eąs labai protingas! Taigi nukirto žąsiai galvą, norėdamas rasti joje aukso. Veltui! Jokio aukso jis nerado. Ir tik dabar atsikvošėjo ir pradėjo save plūsti: „Koks aš žioplas! Juk dabar žąsis nebedės man auksinių kiaušinių. Taip tau ir reikia, godus kvaily!“ Moralė būtų tokia: Atsargiai, skubėjimas retai atneša naudos, o žąla gali būt ir nepataisoma! (Laisvas vertimas iš vokiečių kalbos E. Alberus „Die Gans mit den goldenen Eiern“) Įdomu, kad galvotrūkščiais apkraudami mokesčiais žmones, verslą ir pan., vyriausybė nemąsto, o kas jiems tuos „auksinius kiaušinius“ neša. Įmonės atleidžia darbuotojus. Jiems reikės mokėt bedarbio pašalpą. Bet tai pasirodo valstybei naudinga. Pensininkai, nepragyvendami iš pensijos, priversti dirbti. Tai sudėkim viską į krūvą, atskaičiuokim tą per 30 ar 40 metų užsidirbtą pensiją ir taip ją nusavinkim į biudžetą. O juk jie savo laiku valstybei jau mokėjo mokesčius. Mokytojams pakėlė algas. Cha ir atsiprašau: neklaidinkit visuomenės. Juk mums neliko neapmokestinamo minimumo. Taigi viena ranka davėt, kita atsiėmėt! Ir vis dar mažai mes valstybei sumokam, vis prigalvoja naujų mokesčių. jei neprigalvos, tai iš kur išsimokės sau tokias algas ir dar priedus kancialiarinėms išlaidoms, už kokius pinigus galės pigiau poilsiauti savo poilsio namuose. Ir kodėl tie poilsio namai apskritai valdžios? Sovietmečio reliktas. Bet koks jis reikalingas ir naudingas, patogus. Viskas vien akių dūmimas. Moku mokesčius, bet kokia iš to nauda. Sveikatos apsauga nulis, pensiją man bus priversti mokėt dirbantieji. nes aš jos neužsidirbsiu, nors Sodrai moku. Apskritai, nesuprantu, kur tie mokesčiai dingsta. Juk biudžetinių įstaigų darbuotojai nieko negali paslėpt. Ponas Kubiliau, pirmiau sau susiveržk diržą ir žinoma tai visai šutvei, vadinamai seimu ir vyriausybe. Ir ne 10 ar 15 procentų, o tegul pagyvena ir pragyvena bei išmaitina savo šeimas už porą tūkstančių bent per tą sunkmetį. Būkit solidarūs ir atsisakykit visų previlegijų. Tauta gali kiek gali. Ką dar apmokestinsit? Gal apskritai mokėsim mokestį, kad drįstam gyvent? Taip ir iš tiesų numarinsit „žąsį, kuri deda jums auksinius kiaušinius“. O gal to ir siekiat?

Relativsatz

Relativsätze werden durch Relativpronomen eingeleitet. Die einfachste Erklärung habe ich heute im Unterricht spontan gefunden, wenn das Relativpronomen im Nom.oder Akk. steht. Also, es erfüllt die Funktion vom Subjekt oder Akkusativobjekt.Nämlich:
Artikel (Nom. Sg.) Relativpronomen (Nom. Sg.)
der → der
das → das
die → die

Artikel (Akk. Sg.) Relativpronomen (Akk. Sg.)

den → den
das → das
die → die

Artikel (Nom./Akk.Pl.) Relativpronomen (Nom./Akk. Pl.)

die → die

Beispiele:
Erika wohnt in einem Hochhaus. Das Hochhaus steht direkt an der Hauptstraße.
Erika wohnt in einem Hochhaus, das direkt an der Hauptstraße steht.
Pažyminio šalutinis sakinys eina betarpiškai po pažymimojo žodžio. Pavyzdyje pažymimasis žodis yra Hochhaus. Kadangi Hochhaus artikelis yra das, tai antrą sakinį prijungiant prie pirmojo santykinis įvardis (Relatvpronomen) taip pat yra das. Kaitomoji tarinio dalis nukeliauja į sakinio pabaigą kaip ir visuose šalutiniuose sakiniuose vokiečių kalboje.
Die Kinder spielen im Hof. Der Hof ist groß.→ Die Kinder spielen im Hof,der groß ist.
Ich kenne die Frau. Die Frau kommt gerade aus der Apetheke. → Ich kenne die Frau, die gerade aus der Apotheke kommt.
Wie heißt der Mann? Erika spricht gerade den Mann an. → Wie heißt der Mann, den Erika gerade anspricht.
Ich kaufe die Blumen. Die Blumen sind für meine Mutter.→ Die Blumen, die ich kaufe, sind für meine Mutter.(Pažyminio šalutinis sak. gali būti įterptinis, kaip ir lietuvių kalboje).
Antrame sakinyje vietoj konkretaus daiktavardžio gali būti pavartotas asmeninis įvardis. Tuomet aiškinimo principas būtų toks:
Personalpronomen Relativpronomen
er (Sg. Nom) → der
es (Sg. Nom/Akk.) → das
sie (Sg. Nom/Akk) → die
sie (Pl. Nom/Akk) → die
ihn (Sg. Akk. vyr. g.) → den

Beispiele:
Erika wohnt in einem Haus. Es ist schon alt.→ Erika wohnt in einem Haus, das schon alt ist.
Die Kinder spielen im Hof. Er ist groß.→ Die Kinder spilen im Hof, der sehr groß ist.
Der Mann heißt Herr Schmidt. Erika spricht ihn gerade an.→ Der Mann, den Erika gerade anspricht, heißt Herr Schmidt.