be piktdžiugos

tenai už lango
paukščio skrydis
dangus ir tolumoje
ežero gelmė
šiluma tarp
daugiabučių pasiklydo
vaikšto vienumoje išguita
manyk ką nori
aš ne rasa po tavo kojomis
ne žolė pravirkdyta rudens šalnų
tiktai kurti siela negirdi
jonvabalių juoko iš po sniego
akli siela
tamsos šešėliuose nemato
atspindžių savaip ryškių
savaip blausių
tava ironija nemažta
rankas kai ištiesiu
lygu sparnus
į tolumas juk ne į aukštį
mano skrydis
su numatyta pabaiga
kuri kada nors bus
 
Be piktdžiugos
2017 – 09 – 30

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: