Kliudė

Nėra pabaigos. Niekam nėra. Kiekviena ko nors pabaiga yra pradžia kažko kito, naujo.

Kuris tesis tam tikrą laiką, rutuliuosis į kažką, kol pereis į naują būseną. Ano pabaiga, naujo pradžia. Ir taip be galo. Nelabai jau begali atsekt, kur prasidėjo, o kur pasibaigė. Gerai, kad sudėtinga. Viskas, kas sudėtinga, apsigaubia šiokia tokia mistika. Šešėlis to ir ano, kažko, kas dingo, to kas atsirado iš to dingusiojo. Sudeginti laiškai, prisiminimai, nuotraukos virto pelenais. Išbarstyti pelenai laukuose, juos patręšė. Trąša kažkokiam daigui. Vietoj sudegintų laiškų, nuotraukų, atminimų albumo ar dienoraščio. Išdygo patręštoje vietoje žolė, rugys. Vėlgi kažkam ir dėl kažko. Šiaip sau nebūna nieko. Jokios pabaigos be naujos pradžios. Būna kad ir geriausi, švelniausi ryšiai tarp žmonių nutrūksta. Valingai ar ne, veikiant pašalinėms jėgoms ar dėl pačių kažkokių ambicijų. Net jei ryšį nutraukia išėjimas į amžinybę, likęs tampriai susietas su iškeliavusiuoju. Net jei buvo daug tamsos, kažkur buvo spindulėlis. Jo nereikia mėgint sunaikint. Kiekvienas tarpusavio santykių be gailesčio sunaikintas spindulėlis, degina kur kas skaudžiau nei saugomas. Sakau iš patirties. Tamsos patyriau. Daug daugiau nei šilumos ir spindulių sukaupiau. Bet… dabar gyvenimo saulėlydyje traukiu tuos spindulėlius, išsaugotus, išpuoselėtus. Gailu tik dingusių laiškų. Nedeginau jų, neplėšiau. Tiesiog dingo. Rašiau apie tai novelėje Dingę laiškai. Skaudu, negaliu jų paskaityti. Paprastų ir šiltų laiškų, be kurių nieko daugiau ir nebuvo. Pažintis laiškais į nieką daugiau neišsirutuliojo. Sakysit va ir pabaiga. Bet juk viskas toliau tęsėsi, nes tik ryšys su tuo žmogumi baigėsi. Mano pačios iniciatyva. Gal kad iki kaklo pasimurdžiau sūriame vandenyje buvo lyg tos pabaigos perėjimas į naują pradžią. Gerai ir tam žmogui. Nes gal su manimi būtų jam buvę blogai. Nebuvau ir nesu švelnumo įsikūnijimas. Dažnai prapliumpa iš manęs ambicijų lietus. Šiurpiai ledinis. Taigi pabaiga į gerą pradžią.
Šį rytą perskaičiau Deivina Orchide ese Pabaiga. Iš čia ir tokios mintys. Manau, kad gal nesupyks, neįsižeis, kad kažką nutvėriau ir pažėriau savaip. Kliudė. Labai jau stipriai.
2016 – 03 -20

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: