Dosni vienatvė

Tu tokia dosni,
vienatve, šėlstanti
tarp sumaitotų laiko
miesto mūrų. 

Tu tokia dosni tyla,
nakties žibintams gatvę
maudant droviai
mergautine šviesa.
Tu gaudesiu dosni,
dosni balsais tenai
už lango, kur kalba du
aušros pažadinti.
Dosni juoku, kai skausmo
karuselė sukasi
pašėlusiu ratu.
Sulinkęs džiaugsmas
bučiuoja tavo dosnią ranką,
žieduotą jazminais baltais.

2017 – 10 – 23

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: