Man šiandien šitaip jaukiai gera.
Gal aplankysi.
Paklausysim debesų kalbos.
Nukritusius lapus surinksime
nuo mūsų bendro tako.
Atklydęs šiaurės vėjas
per ilgai tarp mudviejų neužsibus.
Sakai, senuose beržynuose
nudžiuvę šakos,
pavasarį sula jau ne tokia gaivi.
Tegul taip bus.
Mes tik užmirštos aistros išgersime
saulėlydžiui į mus prašnekus
paklausioje abipusėj tyloj.
2017 – 10 – 25
Nemira 
Parašykite komentarą