Paleidžiu ilgesį nesudėvėtą.
Tegul pavaikšto vienas
rudenėjančiais laukais.
Pabus jam vėjas gailestingu broliu.
Žalia pušis lyg sesė jį priglaus.
Kažkas galbūt pakvies į puotą,
Kažkas pasmerks vilkolakiu keliaut.
Paleidžiu ilgesį nesenstantį
basom ražienomis praeiti.
Ar besugrįš
keliu liūdnai sužydusių
našlaičių?
Tušti namai be ilgesio naktų.
Parašykite komentarą