Paleidžiu ilgesį

Paleidžiu ilgesį nesudėvėtą.
Tegul pavaikšto vienas
rudenėjančiais laukais.

Pabus jam vėjas gailestingu broliu.
Žalia pušis lyg sesė jį priglaus.
Kažkas galbūt pakvies į puotą,
Kažkas pasmerks vilkolakiu keliaut.
Paleidžiu ilgesį nesenstantį
basom ražienomis praeiti.
Ar besugrįš
keliu liūdnai sužydusių
našlaičių?
Tušti namai be ilgesio naktų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: