Irstantis nėrinys

Peršoki tylą
ir pirmyn
į gatvės triukšmą. 

Nesterilūs jausmai
lapams čežant po kojomis.
Ryto ūkanas keičia
šalčio gaiva.
Ko šypsaisi,
pasauliui ant tavęs
be perstojo rūstaujant?
Darnumo stoka
visuomet ryški buvo.
Iš ankstyvos šalnos į vėlyvąją
per vieną naktį.
Lieka tau mėnesienoje
ilgesio žiburius degti?
Šypsena pridengi
savo gyvenimo
irstantį nėrinį.
Toks įkyrus po kojomis
tylos lapais čežėjimas.
2017 – 10 – 25