Grąža

Tai tik pokštas
ryto kasdieninio,
šalnų akibrokštas
rudens fone.


Miesto parkuose
fontanai tyli
po vasaros darbų.
Dienos ritme
širdies akordai blausūs,
lyg būtų nulieti
ant drobės akvarele.
Nereikia garsiai
tarti mano vardo.
Ir pakantumo man
paglostyt nekantriais delnais.
Bučinys į skruostą
tai tik saldi akimirkos paguoda,
nesutepta ironijos gaida.
Aš viską priimu, ką
iš savų gelmių man duodi,
o po sekundės
tau atgal sugrąžinu.
2017 – 10 – 28

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: