Archive for 2017 lapkričio

tobula?

30 lapkričio, 2017

tobula saulė
viržiais žemė išdegė
kiek kitaip tobula
pasekmių jūra
tai gili
tai tik iki kelių
guodiesi
(more…)

atsipeikėju

30 lapkričio, 2017

nedega ugnis
tuščias sielos židinys
kaminas rūksta tyla
susigėdusi vaikšto širdis
(more…)

***

30 lapkričio, 2017

Galvoju įlįst į kaminą ir išlįst iš jo juoda. Šiaip, juoko dėlei. Ar kad juodi benamiai katinai sprogtų iš pavydo. O tai vaikštau mamos laikų šilkine suknia pasidabinusi. Sukeliu juoką, aidas net girdėti už girių, kurių seniai mūsuose neregėt. (more…)

Du ryto haiku

29 lapkričio, 2017

Rytas virš upės.
Sklaidosi miglos baltos
Aistros užgęsta.

***
Ateik su pūga.
Prikelk manąją viltį.
Viskas miražas.

Tobulybė

29 lapkričio, 2017

Nesu tobula. Nei kitiems, nei sau. Net nežinau, kas tai yra. Retas grožis, nuostabus, sugyvenamas charakteris, išskirtinis protas, talentai ar dar kažkas. (more…)

***

29 lapkričio, 2017

Pakštelėjau žmogui į skruostą. Atšlijo. Ne iš pasibjaurėjimo. Ne. Iš netikėtumo. Geriau būčiau to nedariusi. Pati dabar traukiuosi atatupsta. Žingsnis pirmyn, du atgal. Ir kiekvienas savo keliu. Linktelim prasilenkdami.

Saulėti pirštai

29 lapkričio, 2017

Saulėtais pirštais
kedenu tavo plaukus,
skruosto šilką liečiu,
sušildau, nedeginu.
Saulėtais pirštais
įrėžiu į širdį žodį,
kaip pasaulis seną,
kaip Dangus šventą.
(more…)

tarp Dangaus ir Žemės

29 lapkričio, 2017

per daug
rudens lapų
buvo prikritę  (more…)

be datos

29 lapkričio, 2017

nesu prarasta
gyvenu vaikštau myliu
kasdienę duoną kremtu
rasas išbraidau rytines
vakaro skausmą priglaudžiu 
(more…)

Ilgalaikis skrydis

28 lapkričio, 2017

Stabtelėjau. Dėkinga rankai, laiku nutvėrusiai mane už apykaklės. Pati nebūčiau sustojusi. Taip ir būčiau žengusi tolyn, kur žarijų duobė. Įkritusi ir virtusi tik pelenų sauja. Prieš laiką. Nes laikas jais virst neatėjo. (more…)