Archive for 2017 lapkričio

27 lapkričio, 2017

Kartais visai gerai. Save suniokoti iki nulio, iki visiško nieko. Ir vėl pradėt viską iš naujo.

***

27 lapkričio, 2017

šviežia
gaivi
sukvipusi pavasariais
iš buvusiojo laiko (more…)

dilgėlės žiedas

27 lapkričio, 2017
gal nieko neduodu
tik atimu
žodžiais ardydama
tylą

(more…)

***

26 lapkričio, 2017

Kai kvepia baltas hiacintas
ant mano stalo,
kai pavasaris
pro sienas skverbiasi,
kai švintant
sužimba kavinuko varis,
kai dar eilėraštis negimęs,
kai nerimas dar nepratrūkęs,
kai gestas glostyt –tik mėginimas,
kai stogus dar skandina rūkas,
kai šiltas oras pilnas kuždesio,
o baltas lapas vis dar baltas,
kai saulė, rodos, tyčia uždelsė, –
staiga džiaugsmu užlūžta balsas.

Vaičiūnaitė, Judita. Gatvės laivas: Eilėraščiai. – Vilnius: „Vyturys“, 1991.

***

26 lapkričio, 2017

Išverčiu savo gyvenimą į įšvirkščią pusę. O ten… tiek mazgelių netvarkingai negražiai sumegztų. Jau gerokai apsitrynusių, nesėkmingai mėgintų suslėpti ir visai dar nesenų. Taip ir neišmoksiu tvarkingai jų sumegzti ar bent jau kaip reikiant paslėpti. Todėl geriau rodysiu visiems tik gerąją savo gyvenimo siuvinio pusę.

Tūkstantis manęs

26 lapkričio, 2017
Tūkstančiai manęs
ir šypsena pro melsvą rūką.
Ne miesto mūrams pažabot mane.
Įdūkusi, padūkusi…
Nematomom gijom susijusi
su savo skandalinga vienatve.
Paliks kuomet susikaupę
mintys, neradusios jėgų
save išreikšt.
Ar yra prasmės jausmais
jas padabinti
sužvėrėjusiame materialume?
Tūkstančiai manęs pro šalį,
gatve, kur blaškos svetimi.
Šypsena. Ir ta ne visagalė
sušildyti pasaulį savimi.
2017 – 11 – 26
Na va ir vėlgi išlindo bendratis. Šitaip vožia man per sprandą už ją, o aš nerimstu ir gana. Atsiprašau. Už bendratį eilėse. 🙂

Duotybė

25 lapkričio, 2017
Švari kaip niekad.
Nuo minčių
apie kasdienę trintį.

(more…)

***

25 lapkričio, 2017

Atradimai praradimai. Toks logiškas dienos žaidimas. Ir keistokas. Ar taip neatrodo? Partija, kurioje lygiųjų nebūna.

Dėmesio ištroškusi

25 lapkričio, 2017

Kai skaudina, nemoku, negaliu šypsotis. Nes skauda. Ir neišmanau kaip padaryt, kad neskaudėtų. Einu vėl pavaikščioti Dariaus ir Girėno gatve. Prie gėrimų parduotuvės glaudžiasi Cesta. (more…)

Mano haiku

25 lapkričio, 2017

vakaro gėda

tylos sekundės plyšta

čirpia tūkstančiai svirplių

2017 – 11 – 25