aš tokia nekalta
nuogų medžių paunksnėje
laikui vagiant mano mintis
tokia be nuodėmių
kurios kutena pažastis
neleisdamos užmigt
mano rūbas siūtas
iš ūkanų nuo gimtų ežerų
ten nuo vėjų kuprotuose melduose
glaudžiasi mudviejų bučinys
aš tokia paprasta
tik iš kūno kraujo ir sielos
kurioje ir tamsi diena ir
šviesi džiugiu ilgesiu naktis
aš nekalta
juk ir saulė meilinasi dangui
pašiurpusi nuo abejingo debesies
2017 – 12 – 29
Parašykite komentarą