Archive for 2017 gruodžio

27 gruodžio, 2017

Trukdau? Nepyk,
Pasitrauksiu į šalį.
Mėgsti vaikščiot vienas po Vilties alėją.
Joje kaštonai seni tebežydi. (more…)

Tikrumo vardan

27 gruodžio, 2017

Dieve,
jei žinotum
kaip laukiu
pražystančios ievos
prie pūvančių
medinių vartų.
Žinojimo, kad lietus
tik laikinai virkdo žolę.
Ir tau ant skruosto
užsibuvo jo lašai.
Kai už lango šuo
į pilnatį kaukia,
O pagalvė sausa
sapnus glaudžia ir saugo.

Dieve,
jei žinotum, ar kas pasikeistų
bent tikrumo vardan
mano sudėvėtame pasaulyje?
2017 – 12 – 27

tvarus Tikėjimas

27 gruodžio, 2017

neskaudžiai
o skurdžiai
kalba akmenys
už mus
apie mus
už horizonto kvatoja
Tikėjimas
suvokime kad nežus
mindžiotas
kramtytas
išspjautas
velnioniškai gajus
Tikėjimas iš už horizonto
dažnokai parodo nagus
smiliumi pakviečia šventėn
kurioje pyrago nebus
Tikėjimas pastumia horizontą
savo amžinumu
žmogui privalu ištverti
tarpe šnekančių apie jį akmenų

27 gruodžio, 2017

Kas gero?
Ogi nieko.
Tik rytas mausto žemę.
Ir tave.
Tik saulė pamiršo
patekėti sulig aušra.
Tik ant baltos drobulės
liko pėdos,
įmintos laukimo valandų.
Įsitveri į tėvo gintarinę segę
iš pušų sakų.
Su viltimi, puta patapsi,
jūrai keliant bangą
į vakarinį nuoraudį,
kad artimiausiam krantui.
nebūt graudu.

Neatlaidumo motina

27 gruodžio, 2017

Lėtas šokis.
Lietaus ir kaltės.
Neatlaidumo motina
savo repertuaro priekyje.
(more…)

***

27 gruodžio, 2017

Šilumos menkai.
Tik mandagus kalbėjimas
su išderinto takto priemaiša.
Nesijaust kaltai,
išrėžus klaikiai skaudų žodį –
silpnavalio grumtynės su savimi,
prilaikant sklandančią
savos didybės aureolę.
(more…)

kaukėtiems

27 gruodžio, 2017

sakau jau tūkstantąjį kartą
ir taip be atvangos kartosiu
pasaulis šis žmonių sumautas
žmonių su kaukėmis vietoje veidų
paplonintu liežuviu maloniai kalba
su potekste ironijos piktos
apspjaudę negana dar meta savo kaltę
ant tavo jau ir taip sulinkusių pečių
nepakeisi nieko jei vietoj meilės
už nugaros slapčia galanda peilį
ir taiko smeigti kur ir taip skaudu

27 gruodžio, 2017

Susigėstu savęs pačios, savo savotiškų kitus stingdančių minčių. Radau seną, kiek surūdijusią spyną. Užrakinu. Raktą po kaklu nešiojuosi. Kad nepamesčiau. Kai praeis gėda ( ogi ima ir praeina), atrakinsiu ir paleisiu mintis, leisiu jas kitiems paskaityt. Gailu, kad nematau veidų išraiškos. (more…)

Tikrumo vardan

27 gruodžio, 2017
 
Dieve,
jei žinotum
kaip laukiu
pražystančios ievos
prie pūvančių
medinių vartų.

(more…)

Tylėjimo šventė

26 gruodžio, 2017

Iš …
tylėjimo šventės
į tylėjimo šventę.
Lietūs beldžiasi tykiai
į nuskurdusią sielą be veido.
(more…)