Godžioji

Taip aš godi. Godi viskam, iš ko susideda gyvenimas. Pinigams taip pat. Juolab, kad aš jų neturiu daug. Tik tiek, kiek reikia, būtiniausioms reikmėms. Smerkiate mane už tai? Vadinate materialiste? Šaunu. Bent kažkuo esu šitame sumautame gyvenime. Beje, leiskite paklausti, o be jų, tų pinigų, patys išsiverčiate. Prekybos centre ar kad ir turguje, bilietai į teatrą, koncertą nukrenta nemokamai. Iš Dangaus, aukšto ir mėlyno? Nemanau. Taigi, norime ar ne, mes visi daugiau ar mažiau godūs jiems. Nes va be jų niekaip. Ir liks tik raustis konteineriuose ar šalia jų ieškoti kieno nors išmestų, bet dar tinkamų avėti batų ar šiaip kokio žipono. Nekalbu jau apie kasdieninę duoną. Prieš Kalėdas mačiau kaip tėvas ir sūnus rinko prie konteinerių sudėtus pliušinius žaislus. Kad turėtų ką padėti po eglute. (Kurios gal irgi nebuvo.) Nes ne visi ištaiko nupirkt naujus. O čia geri dar, bet jau su jais niekas nežaidžia. Užaugo vaikai, nereikalingi. Kai matai tokius vaizdus, patampi godus materialistas. Nes iš kur reikės paimt, kai rūbai ir avalynė ant tavęs susidėvės ir kris lopais nuo kūno. Nekęsdamas pats savęs, dedi, spaudi eurą prie euro. Kad nealktum, nevaikščiotum nuogas ir basas. O va dvasiniai dalykai ima ir palaukia. Knygą turiu omenyje. Nes man tik ji ir liko. Po pietų, vakarais jau ne mano jėgoms kur nueiti. Nuovargis paima viršų. Taigi lieka knyga. Pasakysite bibliotekos kam. Nežinau, bet jos dabar skurdžios savo fondais. Nes prastas finansavimas. Na va ir vėl pinigai. Be jų nė iš vietos. Trukt ir stovi vežimas. Kiek bibliotekoms skaitytojai padovanoja, tiek ir turtingos. Pati nemažai vienai jų padovanojau. Skaityti elektronines knygas?. Akių gailu. Už elektrą teks mokėti brangiau. O ir nepatinka man. Visai ne tas jausmas ir gana. Aš seno raugo žmogus. Tokia ir liksiu. Man reikia knygos rankose ir verčiamų lapų šiugždėjimo. Pradėjau godumu, juo ir baigiu. Ir visai nesigėdiju to savo godumo. Sako, pavasaris jau ne už kalnų. Gal ir man saulė nušvis kiek kitaip, sušildys mane. Nuvilks įkyrėjusį žieminį paltą, nuaus sunkius batus ir leis priimt žibuoklių puokštelę iš visai nepažįstamo žmogaus. Ačiū.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: