Lėkštas jumoras

Užlipau į pastogę.
O ten lietus
savo išmintį už
apykaklės pila.
O ten šlapia dargana
užrūstino mano
jautrią sielą.
Degu.
Nekantrumu.
Užkalčiau stoge plyšį.
Bet sutrinku:
Juk pro jį netiktai
lietus šlapybėje,
saulė įmeta savo spindulį.

 
Pastogėje lietus suvystė mane
į savo šlapią darganą.
Lipdama į ten nemaniau
užklupt jį mano saulės
besivaikantį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: