Laiškas

 

Ar neatrodo,

kad per daug viskas paprasta.

Jokio stebuklo. Kasdienė rimtis,

tas pats šurmulys ir sniegas,

girgždantis sniegas.

Susireikšminęs,

lyg būtų svarbus tiktai jis.

Ten, už lango,

per naktį žiburys,

ten gal serga žmogus

ar motina supa vaikutį glėby.

Viskas taip paprasta.

Turėtų būt aišku.

Galvoje zvimbia mintis,

kažką svarbaus būsiu praleidusi.

Skambino prie durų, nėjau atidaryt.

Kelinta diena telefonas tyli.

Laukimas skilo lyg žirnio ankštis.

Būtų gerai, jei pažirtų perlais.

Nuriedėjo jauduliu.

Bet susireikšminęs.

Kaip ir girgždantis sniegas.

Neskiriantis dienos nuo nakties…

2018 – 02 – 27