Laiškas

 
Ar neatrodo,
kad per daug viskas paprasta.
Jokio stebuklo. Kasdienė rimtis,
tas pats šurmulys ir sniegas,
girgždantis sniegas.
Susireikšminęs,
lyg būtų svarbus tiktai jis.
Ten, už lango,
per naktį žiburys,
ten gal serga žmogus
ar motina supa vaikutį glėby.
Viskas taip paprasta.
Turėtų būt aišku.
Galvoje zvimbia mintis,
kažką svarbaus būsiu praleidusi.
Skambino prie durų, nėjau atidaryt.
Kelinta diena telefonas tyli.
Laukimas skilo lyg žirnio ankštis.
Būtų gerai, jei pažirtų perlais.
Nuriedėjo jauduliu.
Bet susireikšminęs.
Kaip ir girgždantis sniegas.
Neskiriantis dienos nuo nakties…
2018 – 02 – 27

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: