Vidurnakčio muzika

Prabudau.
Vidurnaktį.
Skambėjo muzika.
Garsi, kažkuo labai sava.
O gal tai sapnas buvo iš
svajonių piligrimų,
keliaujančių man
visiškai nežinomais keliais.
Neerzino, nežadino į nemigą.

O gal tai tu,
užmigti negalėdamas,
į mano sielą beldeisi
muzikos garsais.
Neišbaigta melodija atgimusi
švelniai kuteno pažadais.
Klausiausi jos be
permušto širdies plakimo.
Vidurnaktis. Savotiškai
dabar jau tik mėnulio pilnatis ir
aš ištikimi vienas kitam
be įžadų jokių meilužiai,
o gal tiktai draugai.