“Esmeralda“

(2016- 02 – 28)
barstau savo tylą
pro nevalytą po žiemos langą
į žalią kiemo veją
per šilta žiema buvo
žolės pakąst nukąst nespėjo
barstau savo ilgesį
į žolę po žiemos tik kiek susmurgusią
rasa rytmetinė sugeria godžiai
savojo niekada juk nepatyrė
barstau savo buvusį laiką
neužmirštuolę
valau savo vienatvinį guolį
kaip papuolė
meilės trupinius surenku
į skardinę dėžutę senovišką
nuo “Esmeralda“ ledinukų
kažką išsaugoti sau reikia
meilės trupiniai ne
gailesčio vanduo lašais
Kvazimodui iš Esmeraldos rankų

barstau niokojantį tylėjimą
pro atvirą murziną langą
meilės trupiniai skardinėje
nuo ledinukų “Esmeralda“
pilni saldaus karamelės kvapo