Nuoskaudos po skepetą

užrišk man balto šilko skepetą
tik nedėliok manęs iš nuoskaudų
tegul išlieka siela neaižyta
tobulai primityvių akordų

rūsti gamta pavyduolė sesė
sudėjusi veide visas raukšles
į klaidinančių žaltvykslių pievą lygu
jaunystėj išvilioja pasivaikščiot basą

nakties ištįsusių šešėlių vedina
skubu į pirmą aklą pasimatymą
o iš paskos tobulai primityvi buitis
ir nuoskaudos po balta šilko skepetą