Nuoskaudos po skepetą

užrišk man balto šilko skepetą
tik nedėliok manęs iš nuoskaudų
tegul išlieka siela neaižyta
tobulai primityvių akordų

rūsti gamta pavyduolė sesė
sudėjusi veide visas raukšles
į klaidinančių žaltvykslių pievą lygu
jaunystėj išvilioja pasivaikščiot basą

nakties ištįsusių šešėlių vedina
skubu į pirmą aklą pasimatymą
o iš paskos tobulai primityvi buitis
ir nuoskaudos po balta šilko skepetą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: