Aš negaliu be tavęs, tu negali be manęs…
Būtų idealus lygybės ženklas, jei ne tai, kad vienas iš mūsų turi širdį, o kitas – ne….
Alina Čapienė
Turim daug ir nieko nebeturim-
Kaina pernelyg nereali.
Į lentynas perpildytas žiūrim,
O širdy…Vien tuštuma širdy…
Nieko nebetrūksta. Visko pilna,
Perpildyti rūmai, net rūsiai
Tiktai savo sąžinę iškilnią
Esame užkasę per giliai.
Jau netgi nebetikim į gėrį,
O juk taip tikėjom – iš širdies.
Kas į ateitį vartus užvėrė?
Ar dar liko tų, kur patikės,
Kad ne viskas auksas, kas juo blizga,
Kad mes sotūs ne tiktai dešra,
Negerai, kada esi nubrizgęs,
Dar blogiau – su širdimi tuščia.
Egmilė Eglė/
Keistų praregėjimų terpėj
Keistus dalykus matai. Keistam daug sunkiau gyventi,
Kai viską darai keistai.
Akimirksnį keistą branginam,
O kartais išduodam keistai.
Keistų keistenybių sužinom
Ir elgiamės kartais keistai.
Ir tie keisti praregėjimai
Skandina keistumo banga.
Keistai męs į čia ateiname,
Keistai išnykstam laike.
Svajūnas Dačkevičius
“Varčiau neseniai vieną liaudies dainų rinktinės rankraštį. Žiūriu – kaip liaudies daina užrašytas mano tekstas “oi, užkilokit vartelius“. Po kiek laiko, klausydamas kažkokio koncerto per televiziją, apie tą patį tekstą girdžiu: lietuvių liaudies daina, harmonizuota Balio Dvariono. O kiek sykių, įvairių susitikimų metu, sėdėdamas užstalėje, klausiausi šitos dainos! Ir pats dainavau. Niekas net neabejodavo, kad tai liaudies daina. Lygiai kaip ir kitas mano tekstas – “Sūrus, sūrus marių vandenėlis“.
Klausausi tų dainų, džiaugiuosi ir tyliai didžiuojuosi tokiu “išėjimu į liaudį.“ Citatos pabaiga. Just. Marcinkevičius. dienoraščiai ir datos.
Nemira 