Archive for 2018 kovo

Iš zylutės pėdos

31 kovo, 2018
Atsigerk
iš zylės pėdos.
Pažvelgsi į pasaulį
jos akimis.
Kažkur ir tau
įkyrėjusi muselė miega.
Kažkas prieš nosį
užtrenkia ir langus,
ne tiktai duris.
Tiek daug galėtum
iš mažytės zylės pasimokyt,
nebojančios anapusinės
pragaišties.
Apsiplunksnavusi, vos vos
skraidyt išmokusi,
snapu, sparnais
pati atsiveria dangaus vartus.
Atsigerk. Bent kartą. Iš zylutės pėdos.
Šventų Velykų šiųmetinį vėsų rytą
varpai bažnyčių gaus. Aleliuja skambės…
2018 – 03 – 31

***

30 kovo, 2018

Aš negaliu be tavęs, tu negali be manęs…
Būtų idealus lygybės ženklas, jei ne tai, kad vienas iš mūsų turi širdį, o kitas – ne….

Alina Čapienė

ekspromtas vidurnaktį

30 kovo, 2018
randi takus
ar jie
tave suranda patys
kai glamonėji naktį
savimi pačia
kai nemigą paglostai
kaip nuskaustą šunelį
abiems vienoda nedalia
tamsiausią naktį
tiek šviesos priplūsta
į sielą kurioje
juoduoja praraja
ir rodos ankstyvas
sodų sužydėjimas
aklai tavoms jėgoms
paklūsta ir šitos žemės
tampa per mažai
akių gelmėm seki
toliausią žvaigždę
gal ten gyvuoja viskas
ko širdimi siekiai
2018 – 03 – 31

***

30 kovo, 2018
paslėpsiu save
po brūkšniais
po daugtaškiais
nereikia manęs
glamonėti aušra
buvo vakaras
su potekste
spardyt širdį
kam klausėsi
prigludus prie durų
už kurių kalbėjo
apie tave
suspausiu delnais
savo įžeistą širdį
suspardytą žodžių
žmogaus
žmogiškumo vardan
po brūkšniais ir
daugtaškiais
rasite viską
ką išsakyti norėjau
brėkštant rytams
2018 – 03 – 30

***

29 kovo, 2018
esu kilmės
iš pačių apačių
iš ten kur rankos
tikrai pūslėtos
nevertė knygų lapų
nekabino nieko iš jų
tik padavimais iš lūpų
į lūpas dalinosi
vakarui tylą sklaidant
esu iš ten
iš tėvo širdies į savąją
viską surinkusi
tai kas blogai
jei save tokią myliu
ir sureikšminu savo prigimtį
paneigt jos nesiruošiu negaliu
ir upė dažnokai savo tekėjimą
pradeda iš pelkių
2018 – 03 – 29
 

iš Egmilės klėtelė

29 kovo, 2018

Turim daug ir nieko nebeturim-
Kaina pernelyg nereali.
Į lentynas perpildytas žiūrim,
O širdy…Vien tuštuma širdy…
Nieko nebetrūksta. Visko pilna,
Perpildyti rūmai, net rūsiai
Tiktai savo sąžinę iškilnią
Esame užkasę per giliai.
Jau netgi nebetikim į gėrį,
O juk taip tikėjom – iš širdies.
Kas į ateitį vartus užvėrė?
Ar dar liko tų, kur patikės,
Kad ne viskas auksas, kas juo blizga,
Kad mes sotūs ne tiktai dešra,
Negerai, kada esi nubrizgęs,

Dar blogiau – su širdimi tuščia.

Egmilė Eglė/

Keisti/ Svajūno kūryba

29 kovo, 2018

Keistų praregėjimų terpėj
Keistus dalykus matai. Keistam daug sunkiau gyventi,
Kai viską darai keistai.

Akimirksnį keistą branginam,
O kartais išduodam keistai.
Keistų keistenybių sužinom
Ir elgiamės kartais keistai.

Ir tie keisti praregėjimai
Skandina keistumo banga.
Keistai męs į čia ateiname,
Keistai išnykstam laike.

Svajūnas Dačkevičius

Citata

29 kovo, 2018

“Varčiau neseniai vieną liaudies dainų rinktinės rankraštį. Žiūriu – kaip liaudies daina užrašytas mano tekstas “oi, užkilokit vartelius“. Po kiek laiko, klausydamas kažkokio koncerto per televiziją, apie tą patį tekstą girdžiu: lietuvių liaudies daina, harmonizuota Balio Dvariono. O kiek sykių, įvairių susitikimų metu, sėdėdamas užstalėje, klausiausi šitos dainos! Ir pats dainavau. Niekas net neabejodavo, kad tai liaudies daina. Lygiai kaip ir kitas mano tekstas – “Sūrus, sūrus marių vandenėlis“.
Klausausi tų dainų, džiaugiuosi ir tyliai didžiuojuosi tokiu “išėjimu į liaudį.“ Citatos pabaiga. Just. Marcinkevičius. dienoraščiai ir datos.

pamėklė

29 kovo, 2018
 
jaučiuosi pamėkle
tarp kuriančių eiles
man trūksta to gamtos
gaudimo su jos
objektyvumu į žmogų
mėginančiu paminti
jos galias
pats nuobodžiausias tarpsnis
tarp ryto ir vakarės sutemos
vienišumo jausmas
visada šitaip klaikiai rėkia
pamėklės dalia
jei jau šitaip
tenka ir su ja skaitytis
2018 – 03 – 29

28 kovo, 2018

Autorius Egmilė Eglė