Mano mandala

Apkabinu apsiniaukusį rytą
malonės vardan.
Dangus nori kažką pasakyti
debesų kalba.
Per nakt nespėjau sielos apvalyti
švariais sapnais.
Spokso langai į mane stiklais
po žiemos purvinais.
Į klevą belapį sutupia paukščiai
juodais sparnais.
Tapo mano gyvenimo mandalą
priešai ir draugai.
Varsto tirpstančią mano laiko juostą
žvilgsniais įkyriais.
Užsispyriau sulaikyti apniukusį rytą
suglebusiais delnais.
Rugiagėlių mėliu apšlakstytam danguj
kvatoja vaiko žaismingu juoku balti
nekalti angelai iš mano gyvenimo
iškraipytos mandalos.

2015

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: