Ilgiuosi
pavasarinio lietaus.
Upės tėkmės
per laikmečių sandūras.
Savęs nerandu,
tokios iš anksčiau
kai žaroms nurausvinant dangų
išbėgdavau jos pasisemt
širdimi, neliesdama rankomis.
Ilgiuosi naktų šėlsmo žvaigždėmis.
Šiapus dienų mėnuo blyškus,
vaiduoklio veidu slankioja.
Stebiuosi pati, rytas ir vėl
neatnešė palaimos.
Ledonešis atkakliai trina
atskirtį tarp laikmečių.
Neištrins.
Liksiu jų sandūroje.
Parašykite komentarą