jaučiuosi pamėkle
tarp kuriančių eiles
man trūksta to gamtos
gaudimo su jos
objektyvumu į žmogų
mėginančiu paminti
jos galias
pats nuobodžiausias tarpsnis
tarp ryto ir vakarės sutemos
vienišumo jausmas
visada šitaip klaikiai rėkia
pamėklės dalia
jei jau šitaip
tenka ir su ja skaitytis
2018 – 03 – 29
Parašykite komentarą