ekspromtas vidurnaktį

randi takus
ar jie
tave suranda patys
kai glamonėji naktį
savimi pačia
kai nemigą paglostai
kaip nuskaustą šunelį
abiems vienoda nedalia
tamsiausią naktį
tiek šviesos priplūsta
į sielą kurioje
juoduoja praraja
ir rodos ankstyvas
sodų sužydėjimas
aklai tavoms jėgoms
paklūsta ir šitos žemės
tampa per mažai
akių gelmėm seki
toliausią žvaigždę
gal ten gyvuoja viskas
ko širdimi siekiai
2018 – 03 – 31

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: