išmėgink dienos saldumą
na tai kas kad žiogai
dar žalią sapną pučia
pievose dar nenutirpęs sniegas
ir ledus dar ne visus
išplukdė upės
pasiimk vakarės saldų bučinį
mėnesienos įkyrumą
nusišluostyki nuo skruosto
ant tavų blakstienų
nenumirę aistros supasi
priremtos nakties lakštutės
iki kito vakaro nutildo
savo dainą
nieko amžino nėra
net laiko išliuliuotoj upėje
viskas į dienos saldumą remiasi
kažkurioj sekundėje sustingsi
balta ūkana pridengus savo veidą
2018 – 03 – 28
Archive for 2018 kovo
dienos saldumas
28 kovo, 2018Sandūroje
28 kovo, 2018Spalvų terapija
28 kovo, 2018Kiek per ryškios spalvos
į švelnumą žodžio,
ištarto rugiagėlių naktyje.
Emocijų kaltė,
kad verda kraujas,
anapus likus jausmui,
ant drugio sparno
užmestam menka dulke.
Juokiamės abu:
Neliko nieko švęsti
ir bendro šokio jau nebus.
Spalvų terapija
tik menkas šapas,
kai proskynoje mėtos
nusišėrę žodžiai ir jausmai,
jau nebeturintys iš ko
pasemti ateities.
2018 – 03 – 28
Mano mandala
27 kovo, 2018Apkabinu apsiniaukusį rytą
malonės vardan.
Dangus nori kažką pasakyti
debesų kalba.
Per nakt nespėjau sielos apvalyti
švariais sapnais.
Spokso langai į mane stiklais
po žiemos purvinais.
Į klevą belapį sutupia paukščiai
juodais sparnais.
Tapo mano gyvenimo mandalą
priešai ir draugai.
Varsto tirpstančią mano laiko juostą
žvilgsniais įkyriais.
Užsispyriau sulaikyti apniukusį rytą
suglebusiais delnais.
Rugiagėlių mėliu apšlakstytam danguj
kvatoja vaiko žaismingu juoku balti
nekalti angelai iš mano gyvenimo
iškraipytos mandalos.
2015
Muselė gintare
27 kovo, 2018Paklausyk aušros. Su manimi.
Pavaišinsiu čiobrelių arbata.
Nuskambės keli akordai
tos pasenusios dainos
apie sočią šilumą
prie motinos krūtinės.
Ar tu ją dar širdimi jauti?
Sustok dienai blėstant.
Vakarai dar vis tokie vėlyvi.
Mano žalios kalvos žvalgosi į
slėnius, upių ir upelių vagą.
Mano Žodis kvepia
liepų medumi iš tėvo rankų.
Ar jį tu dar širdimi girdi?
Vėjai blaško mano ilgesio šauksmą.
Prie gėlojo vandens šaltinio
lauksiu, liūčiai prausiant
mano seną veidą.
Atsigersi jo.
Delnai mani, ne visada šilkiniai,
nubučiuoti tavo kojų aido.
———————————————-
Aš – muselė gintare,
Dievų valia
amžiams prisiglaudusi
prie jūros kranto.
2015
26 kovo, 2018
Beviltiška mėgint
užrašyti žodį
ant krentančios rasos.
Ji tiktai žiovauja nuobodžiai,
palietus žemę,
susigeria į ją nebyliu
vandens lašu.
Vagos
26 kovo, 2018Baigiu susidraugauti
26 kovo, 2018Baigiu susidraugauti su savim,
Kas kartą vis labiau savęs grąžindamas.
Suvokus prasmę laikinos būties,
Geriau jaučiuosi duodamas
nei imdamas.
Svajūnas Dačkevičius
2014
Odė ištikimybei
26 kovo, 2018Verbų sekmadienis
25 kovo, 2018Tu nelydėk akių į šiaurę,
Šitas simfonijas jau groja Danguje.
Šita šviesa užkloja žiemą žiaurią,
O mes,net nežinodami išaugam ją…
Sulaukim kvepiančio dangaus,
Kur šlaksto žemę aromatais:
Ar kadugių, asfalto, ar medaus
Ir plauna stabo kaukes metų metais!………………..
Ramutė Margarita T.
Verbų sekmadienis 2018m.