Jokiame žemėlapyje

Einu taku,
kurio nėra
jokiam žemėlapyje
net ir labiausiai
sumažintu masteliu.
Gal mano ilgesys
tik vėjas, kuriam nėra
užvertų nei durų, nei langų?
Valau voratinklius
nuo sienų,
sugriaudama vorų namus.
O kalba, jie juk laimę
šitaip spėja.
Man gi nuo šito
reto audinio širdyje
baugiai neramu.
Mani takai
gal jau išvaikščioti
nepastebėjus
džiaugsmų nuglūdinto akmens?
Vis tiek einu taku,
kurio nerasite
jokiame žemėlapyje.
Gal ilgesio globojama,
gal vėjo, draskydama
retus vorų tinklus.
 
Tiktai kodėl tas nerimas toks
manęs godus?
2018 04 23

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: