Nemeluok

Verkiu širdimi.
Ko barate mane?
Gal man lietaus mažoka,
gal mažoka.
Iš juodo debesies tik pragaištis
savaip ant grindinio
į purvinas balas sušoka.
Gailiaširdis Dieve,
vėl ant melo pasimoviau.
Pamokytum kaip reik
laiku atskirti tiesos grūdą
nuo sprangių pelų.
Manau ir tau jau
veržia kaklą apgaulės
kietas diržas.
Užtat tyli ir nusuki akis
į šoną, kur netgi
baltas beržas juodomis
dėmėm į viską savyje kvatojasi.
 
Širdis gera. Ji verkt ir juoktis moka
lyg vaikas giedrią dieną nuskaustas,
paskui paglostytas paguodžiančiai šiltų delnų.
Širdimi verkiu. Ne, ne lietaus mažoka.
Melu apklostyta, ne debesimi baltu.
2018 04 26

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: