Apsisprendimas

Laiko yra,

noro neliko.

Rankioti save

iš naujo.

Po kruopelytę.

Įdubos, kalvos,

bedugnės kraštas.

Viskas taip sava

lyg delno įrėžiai.

Kelio tiesioji

nebuvo man draugė.

Peržvelgiau visą

savo istoriją.

Nieko nekeisiu.

Ką sudėliojau,

kaip sudėliojau

aušros juk priima,

vakarai myluoja.

Nieko nerinksiu,

po kruopelytę

save išbarstysiu tenai,

kur brenda į naktį

šešėliai gūdūs,

kur priglaudžia žemė

beriamą būsimam

derliui grūdą.

2018 05 24