Apsisprendimas

Laiko yra,
noro neliko.
Rankioti save
iš naujo.
Po kruopelytę.
Įdubos, kalvos,
bedugnės kraštas.
Viskas taip sava
lyg delno įrėžiai.
Kelio tiesioji
nebuvo man draugė.
Peržvelgiau visą
savo istoriją.
Nieko nekeisiu.
Ką sudėliojau,
kaip sudėliojau
aušros juk priima,
vakarai myluoja.
Nieko nerinksiu,
po kruopelytę
save išbarstysiu tenai,
kur brenda į naktį
šešėliai gūdūs,
kur priglaudžia žemė
beriamą būsimam
derliui grūdą.
2018 05 24

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: