su savo aš

kažkuriame dienos blyksnyje
esi su savo aš
ne žemuogė saldi
ne smilga
ir jau tikrai ne dulkė
grindinio raukšlėje
sudėjusi rankas
lyg maldai
lyg kerėjimui prie žvakių
esi sraigtelis
be kurio nustotų
suktis Žemė
iš jos tu sau
ji iš tavęs
gyvybės semiasi
esi su savo aš
nepakartojama
šioje visatoje
dienos blyksėjime
nakties riksme
kai nuogos laumės maudosi
šventajam ežere
esi su savo aš
įkibusi į kitų likimą
ilgesiu gal nerimu
nepaniekintu jausmu rasos rytinės

2018 05 26

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: