Įmūrytoji

Jei galėtum
lengvai
trenkt durimis ir
išeit.
Už tykaus horizonto
be nubrėžto ryto,
kur nėra netikro vandens.
Už ribos,
kur išnyksta
laukimas, ilgesys
virsta vientisu debesimi.
 
Neleidžia,
Žemės
sūri druska.
Ir laikas,
kuriame lyg
duoklė jam gyveni.
Dosnūs žaluma klevai
rudenį dega ugnimi.
Tavo kojos lieka
įmūrytos grindinio įtrūkime.
 
 
2018 05 31
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: