Įmūrytoji

Jei galėtum

lengvai

trenkt durimis ir

išeit.

Už tykaus horizonto

be nubrėžto ryto,

kur nėra netikro vandens.

Už ribos,

kur išnyksta

laukimas, ilgesys

virsta vientisu debesimi.

 

Neleidžia,

Žemės

sūri druska.

Ir laikas,

kuriame lyg

duoklė jam gyveni.

Dosnūs žaluma klevai

rudenį dega ugnimi.

Tavo kojos lieka

įmūrytos grindinio įtrūkime.

 

 

2018 05 31