Vienišumo menėje

Vienišumo menėje
esi gyva.
Kraujas teka venomis.
Ir skauda sielą,
kad mažoka teko
gėlojo gyvenimo vandens.
O buvo kiek per daug
apuokų juoko,
nuogai naktį ieškant
laimės juostos ežere.

Vienišumo menėje
esi gyva.
Širdis juk plaka,
jazminui atkakus
baltais žiedais paguosti
margąją plaštakę.
Pabučiuot ir tavo skruostą,
užsidegusį žara.
Su tavimi tavi rugpjūčiai šoka.
Vienišume tu jiems sava.

2018 05 31
Vienišumo menėje