Vienišumo menėje

Vienišumo menėje
esi gyva.
Kraujas teka venomis.
Ir skauda sielą,
kad mažoka teko
gėlojo gyvenimo vandens.
O buvo kiek per daug
apuokų juoko,
nuogai naktį ieškant
laimės juostos ežere.

Vienišumo menėje
esi gyva.
Širdis juk plaka,
jazminui atkakus
baltais žiedais paguosti
margąją plaštakę.
Pabučiuot ir tavo skruostą,
užsidegusį žara.
Su tavimi tavi rugpjūčiai šoka.
Vienišume tu jiems sava.

2018 05 31
Vienišumo menėje

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: