Dar tik saulės teka.
Dar paukščiai miega.
O tu jau eini
nubrozdintais keliais
per vasaros sniegą.
O tu jau geri arbatą,
pasaldintą paniekos
cukrumi.
Naivumo
pyragą supjaustai
dosniomis riekėmis.
Šypsaisi, kai vaikiškos
rankos jas čiumpa godžiai.
Sukvimpa saulėtekis
jaunystėj džiovintomis
mirtomis mėtomis…
Akimirksniai saulės tekos
nebeatrodo lyg drabužiai
dėvėti…
2018 06 27
Nemira 
Parašykite komentarą