Ratuku jaukiu susėdę,
paklausykime dainos,
graudžiai mėgėjiškos.
Lai kaštonai tyliai
jai pritars šlamėjimu.
Nepikti juk tie
fontanų užkalbėjimai.
Neišduoda tyro jausmo
pirminiam jo sužydėjime.
Paklausykime mėgėjiškos poezijos,
prie tvenkinio, aklinai
užakusio nuo laiko virsmo.
Likęs tik iš žodžių rytą
sudėliotas takas ir
drovus mėgėjiškas skambėjimas.
Išsiskirstysim be žvilgsnių
viens į kitą, be žadėjimų
klevų sula karštymetį atsigaivinti.
Mes – mėgėjai. Lygu marios,
pavasario vėsoj patvinstame
ir atslūgstame,
įkaitinti vidurvasario vėjų.
2018 06 30
Parašykite komentarą