Rūkas kamuoliais

Kiek gi rūko iš ryto,
kiek rūko
buvo sieloje
baltais kamuoliais.
Išvyniojusi saulė padūko
išpainiot,
kas laimė, skausmas
kas šiaip.

 
Prie Vilnelės krantų
medžiai ošia kvietime
ištaškyti
žalsvąsias bangas.
Laukine antele
krykt lig sutemų.
Paklausyti ar leist
sielai suptis naktyje
baltais iš rūkų
kamuoliais?
 
Šitie dangiško prado
gyvenime.
Sudėtinga vienai panešt.
Kelt su saule,
su ja nusileist į
nakties pragarą,
iš kurio rūkai
baltais
painiais kamuoliais.
 
2018 07 30

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: