Iš ką tik perskaitytos S. Lundberg knygos ˵Raudona užrašų knygelė“.

˵Tėtis. Jo dvasia yra čia… . Po laikraščių krūva ant jo padarytos kėdės su mamos nuausta sėdyne. Jis tenorėjo iškeliauti į tolimas šalis. Viskas jo sukurta – tai daiktai, esantys tarp keturių namų sienų. Amatininko rankų darbo kūriniai…“
˵Noriu palinkėti, kad tau visko būtų pakankamai,… . Pakankamai saulės, kad nušviestų tavo dienas, ir lietaus, kad įvertintum saulę, pakankamai džiaugsmo, kad sustiprintų tavo dvasią ir skausmo, kad suprastum mažus gyvenimo džiaugsmus, ir pakankamai naujų susitikimų, kad prireikus turėtum jėgų išsiskirti.“
˵ Kai pasensti, neseni prisiminimai blėsta, o vaikystės – tampa tokie ryškūs, tarsi visa tai būtų įvykę ką tik.“
˵Visi nešiojasi meilę, kuri nepraeina. … Visi tokią turi. Ką nors, kas įsikūrė širdyje ir ten užstrigo.“
˵Kai laikas telieka vienintelis dalykas, kurį turi, mintys tampa gilios.“
˵Tik vienas procentas leidykloms pasiūlytų rankraščių tampa knygomis. Vienas menkas procentas. Tikimybė per maža…“
2018

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: