Naktys drugiu

Po vakarykščio šurmulio
siela pritilo.
Blyškiame dienos fone
tavęs per daug.
Per daug to keisto vientiso
švilpimo vėjų,
kuriems nė motais tavo noras
išeit ir nepareit,
saulėlydžiui palietus horizontą.
Ne su visam.
Tik vėl iš naujo pamatyt save
atgyjančią nakty.
Nebojančią išsiliet lig dugno,
lig paskutinio lašo.
Sugrįžt melsvų rugiagėlių laukais
į savo miestą.
Juk grindinio vaikai su juo tvirtai
krūvon suaugę.
Sutemus paskrajoti mieguista gatve
nakties drugiu,
liest sparnu ne savo langą.
Rytui stojus,
moterimi sugrįžti į save, į savo guolį,
iki saulė nusileis.
Ir vėl tamsoj pratęst drugiu savas
nakties keliones.
Tiek, kiek dar paskirta žemėj laiko.
 
2018 08 13
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: