Apie save

Jau nebenori nei save kažkur

surasti, nei išreikšt per žodį.

Dailioje šventovėje esi tarpe

kitų, garsesnę giesmę

skambiai traukiančių.

Pasaulis toks žiaurus

kai tu, suklupusi prie slenksčio,

mėgini jį peržengt, o jis neleidžia.

Tuomet ir pamatai save

kitiems naudingoj šviesoje.

Taip aiškiai tau nurodo kelią

išeiti ir negrįžt. O tu juokiesi

iš šitų pastangų bevaisių.

Išeiti neišeiti ar išėjus grįžti?

Kas tokią teisę davę kam nuspręsti?

 

Paliksiu be kalbų tą susikurtą

šventovę žodžių gal kiek padrikų,

tik leiskit pačiai man nuspręsti,

kada žolė ruduos už manųjų langų,

ir usnimis užžels takai,

kuriais dabar dar vaikštau.

 

 

2018 08 16