Minčių labirintuose

Tiek ir lieka, tik tiek,
tie besitęsiantys minčių akordai.
Ir rudenėjanti palaukė,
su paukščiais, išskrendančiais
vasaros ieškoti.
Tik tiek ir lieka,
labirintai gūdūs, minčių,
kurioms jau nederėtų vaikščioti
prie upės, kurioj valtelės poromis
taip tykiai supasi.
O antys nelipa į krantą,
įtardamos žabangas.
Kiekvieną vakarą stebiu kaip
vakarėjantis dangus,
paskutiniu saulės spinduliu
bangas palietęs, į naktį sklendžia.
Tik tiek ir lieka:
Susišaukt su rudenėjančia palauke.
Paleisti savo kregždę skristi,
kur širdis ją šaukia.
Minčių pasenęs labirintas
vaškinių žvakių šviesoje
painių voratinklių aptrauktas.
Tik tiek ir lieka, tiek ir lieka
įvesti ilgesį į labirintą gūdų
ir ten jį užrakinti.
2018 08 18

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: