Įkyrūs pasikartojimai

Pasikartojimai. Viskas tėra pasikartojimai tik kiek kitoje šviesoje, kitoje nuotaikoje, kitaip įrėminti. Lekiame į tuos pasikartojimus kaip į kažką visai naujo, nematyto, neregėto, negirdėto. Pakeisti čia nieko neįmanoma, nes įprotis yra giliai įsišaknijęs mumyse. Skubame pasidalinti kažkuo, ką patys gavome, radome, ką mums kas padovanojo, priskyrė ar gal net per jėgą įbruko. Dalinamės dar ir todėl, kad kartais tiesiog nežinome, ką su tuo mums veikti, kur tą aną padėti, kaip priimti. Atmest kaip nereikalingą juk nemandagu. Manau, netiesa. Geriau sąžiningai atmesti tą brukalą nei dalintis juo su kitais, idant tie kiti išspręstų už mus tą mus dirginančią problemą. Beveliju pati, kas mane suerzina, kas man nepatinka ar ko negaliu suvokti, pašalinti pati. Ir pasišalinti laiku pati iš man nepriimtinos auditorijos. Turiu deja pripažinti, kad ir mane pašalina, liepia susirinkt žaisliukus ir maut iš kiemo. Taip jau yra. Nieko tame labai blogo, nors ir gero mažoka.
Sakiau, kad viskas kartojasi. vakar pakalbėjau Jono Mačiulio Maironio žodžiais. Tiesiog šiaip iš atminties vaidilutės pavidalu išniro posmas iš ,,Nuo Birutės kalno“. Šiek tiek liūdnas, kiek filosofiškas, kiek į save ir kiek iš savęs. Liūdesys normalus jausmas. Nemanau, kad yra tokių, kurie jo niekada nepatyrė. Tikrai nemanau. Net pats gražiausias rytas gali nuteikt liūdesiui, nes va šiandien jis atėjo, o ryt jau nežinia. Na jis ateis, bet gali būt, jau ne tau. Kiek tas liūdesys su apmaudu ar pavydu sumišęs, tai nuo mūsų kiekvieno individualiai priklauso. Aš asmeniškai labai pavydi. Bet tas gilus pavydas ir varo mane į priekį. Kitaip tikrai nesuprantu, kam ir kodėl vis dar mindau šią žemę, atkakliai ką rašinėju. Turėčiau liautis, mėgautis savimi, truputį kitais, truputį aplinka. Tais rėmais, kuriuose gana neblogai jaučiuosi. Gražus tas įrėminimas, nors ir neprabangus.
Svarbu juk, kas įrėminta. Nors gal ir rėmai nepaskutinį vaidmenį visame tame atlieka. ,,Žinai, gera paroda, gražūs paveikslai, gerai tapai. Bet va rėmai tai galėtų būt prabangesni.“( Citata iš filmo ,,Dėl šeimyninių aplinkybių“ su a. a. J. Jevstignejevu) Gal ir ne visai tiksliai pacitavau, bet esmė, manau, liko.
Ta esme ir baigsiu. Ir pasikartojimais. Juk ir aš esu tas pasikartojimas, kuris kas rytą ima brautis į jus. Nors gal to ir visai nenorite. Bet jis va braunasi, nes, kol dar mindau žemę, tai ir pasikartoju, šmėžuoju jums prieš akis. Vienus nervinu, kitiems gal esu malonus pasikartojimas. Įkyrokas, bet dar ne visai reliktas.
2018 08 19

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: