Ilgesys

Sukandu dantis.
Kietai
Tarp jų dejuoja
ilgesys to,
kas galėtų būti,
jei ne naktis
ir jos tamsoje
dingstantys šešėliai.
Užmerkiu akis.
Tvirtai.
Nes skauda
nuo per ryškios
dienos šviesos.
Tarp blakstienų
įstrigęs dienos sūrumas
graužia obuolį.
Sugniaužiu kumštį.
Virš jėgų.
Jame aš ir neišbaigtos
gyvenimo linijos.
Sprunkančios nuo manęs
į vakarą.
Nes ryto joms jau gana,
čiobreliais per ilgai mitusio.
Nesugniaužtu delnu
nubraukiu žymą nuo kaktos.
Siela ar sielvartas
varva šiltais lašais
pro pirštus?
Pro kietai sukąstus dantis
ilgesys virsta
pratisu dejavimu.
 
2018 08 20

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: