Ruduo

Ruduo.
Ir kas?
Ar graužia sąžinė,
kad viskas pabaigon,
o tu klaidų raudonu
parkeriu neištaisei?
Veidai nuraudo,
nes kaitra prabėgo,
kai bėgom meilę
pirmo kvėptelėjimo
pasivyt?

 
Ruduo.
Svirpliai jau greit
pamirš vakarį smuiką.
Ir miglos iš baltų
pavirs juodom.
Ražienomis aštriomis
laukas išraižytas,
supjaustytas kaip lemta
visiems mums
nelygiomis dalimis.
 
Ruduo.
Lyg nuskaustas šunelis
priglus prie kojos
artumo ilgesy.
Iš paskutinės šilumos
raizgys voratinklius
bedaliams ir benamiams,
apsiausti suvargusius
nuo negandų pečius.
 
Ruduo.
Ir tu suvokime,
suskubti bent kažką atitaisyt.
 
2018 08 20

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: