Ruduo

Ruduo.

Ir kas?

Ar graužia sąžinė,

kad viskas pabaigon,

o tu klaidų raudonu

parkeriu neištaisei?

Veidai nuraudo,

nes kaitra prabėgo,

kai bėgom meilę

pirmo kvėptelėjimo

pasivyt?

 

Ruduo.

Svirpliai jau greit

pamirš vakarį smuiką.

Ir miglos iš baltų

pavirs juodom.

Ražienomis aštriomis

laukas išraižytas,

supjaustytas kaip lemta

visiems mums

nelygiomis dalimis.

 

Ruduo.

Lyg nuskaustas šunelis

priglus prie kojos

artumo ilgesy.

Iš paskutinės šilumos

raizgys voratinklius

bedaliams ir benamiams,

apsiausti suvargusius

nuo negandų pečius.

 

Ruduo.

Ir tu suvokime,

suskubti bent kažką atitaisyt.

 

2018 08 20