Godi

Aš godi.
Man visko reikia.
Mano praeities ir mano dabarties.
Ir to kas bus,
kai duris užtrenks man
dangus su savo
pragaištinga motinėle išmintimi.
Godi esu rasotųjų palaukių,
miesto dulkių,
smogu prisirpusio lietaus.
Neliepkit man
atsižadėti laiko,
kai aistrose bijūnų raudonų
saldžiai svaigau.
Išeidama paliksiu savo plaukus
sklandyti vėjyje,
plaukioti upe.
Kad vėl galėčiau saule pasidžiaugti,
o naktyje atgimčiau
painiam vorų tinkle nenuorama dvasia.
 
2018 08 21

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: