Iškeist save

Iškeist
save į grašį
iš anuomet,
kai šulinys,
sklidinas vandens,
žaismingai grojo
prielankumą:
Ištroškai? Atsigerk.
 
Godi ir vėl aš
šito jo, jurginais
kvepiančio, vandens.
O man įteigt mėgina:
Godulys – tai nuodėmė.
Už jį tu būsi nubausta.
 
O aš vis tiek godi tų
savo tėvo rankų
meistrauto stalo ir kėdžių.
Ir motinos išsiuvinėtos
staltiesės su rugių gėlelių
vainiku melsvu.
 
Iškeist save į tai,
kas duota ir neduota,
iškalbėta, nutylėta
vos brėkštančioj dienoj.
Ir grašio to neimti,
iš anuomet,
už vaikišką tikėjimą
laimės paukšteliu.
 
Iškeist save ne už,
Į nuodėmingą grašį,
Ir pasitraukti
nuo bedugnės krašto,
meilingai traukiančio
nakties klasta.
 
2018 08 26
 
 
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: