Viskas per toli.
O gal čia tu nuo visko tolsti
vienu metu
norėdama pasiekt abu krantus?
Dūmojas tau
paežerėje valtis, žvelgianti į dangų
prakiurusiu dugnu.
Į nuoraudžius aistringo horizonto
sutalpini gajas viltis.
O jos, paliestos vandens pirštų,
ištįsta baltu ilgesiu
ir nardo tarp bangų ne aukso žuvimi.
Kažkuriuo metu
nespėjai eiti privaloma visiems darna.
Du krantai,
o tu godoji valties prakiurusiu dugnu.
Pati nuo abiejų krantų todėl ir tolsti
pajuokai kur kas sumanesnių.
2018 08 31
Nemira 
Parašykite komentarą