Archive for 2018 rugpjūčio

12 rugpjūčio, 2018
“Per gyvenimą pro šalį prabėga tiek daug vardų. … Gausybė vardų, pasirodančių ir išnykstančių. Draskančių širdį ir keliančių ašaras. Tampančių mylimaisiais arba priešais. Aš kartais pavartau savo užrašų knygelę. Ji virto tarsi mano gyvenimo žemėlapiu. Truputį tau apie ją papasakosiu… Bus kaip testamentas. Paliksiu tau savo prisiminimus. Tai gražiausia, ką turiu.“
Sofia Lundberg. Raudona užrašų knygelė

Autorius Vilija Dobrovolskienė

11 rugpjūčio, 2018

Ir sieloj vėlei vienumos kamanė virpa,
Ir plakas vyzdžiuose lengvi aistros drugiai,
Kai soduose jurginų galvos krinta,
O pievose būriuojasi jauni gandrai.
Tuštėja… rimsta… tyliai mainos –
Jau vakarėja ir troškimuos,
Ir jausmuos.
O kažkada girdėtos senos dainos
Ir vėl naujai suskamba
Rudenėjančiuos laukuos.
Maža boružė lipa žemės skruostu.
Viltingai dar smuikuoja tūkstančiai žiogų.
Tik vakaruos dangus jau rudeniškai juosta…
Tiktai žvaigždžių žydėjimas
Palydi rudenio taku.

2018

Atradau save

11 rugpjūčio, 2018
Netikėtai atradau save
antrame puodelyje kavos,
rytui mano kiemu sklendžiant.
Pirmą kartą neklausiau tos
pakyrėjusios dainos
apie meilės jausmą, susižeidusį
į jaunystės paiką žaismą.
Baltos sutemos ar juodos naktimi,
sąžinė ir ta abiem spalvom tapyta.
Netikėtai atradau save
antrame puodelyje kavos
be baltos spalvos
iš tirpiosios grietinėlės putų.
Nekalbėkit man daugiau apie varsas,
degančias aistringa ugnimi
virš triukšmingo miesto upės.
Viskas manyje dabar
tik kartokos šokoladinės spalvos.
Tirščiais ant puodelio dugno –
neplausiu – tarpu savęs juokiasi.
Netikėtai atradau save
antrame puodelyje kavos,
rytą išgertos pakeleivingoj užeigoje.
 
2018 08 11

Neturiu šviesos

10 rugpjūčio, 2018

Neturiu savyje šviesos.
Tik šešėlius
iš būsimos rytdienos.
Tik pasaulį, per plačiai
išsišiepusį, pasiruošusį
susinaikinimui.
Nėra manyje šviesos.
Tik tamsa
iš būsimo laiko.
Tik tikėjimas be pamatų
ir aistra, viską griaunanti.
Kažkurioje dulkėj dienų
palikau graužatį.
Voliojasi graužtuku,
kvailą ašarą išspaudžia.
Tu teisus,
neturiu šviesos savyje.
Tik niūrų pakantumą
būsimam ateinančių metų daigui.

2018 08 10

Ar buvo verta

10 rugpjūčio, 2018
Ar buvo verta
rinkti gintarą pajūryje,
žuvėdras šaukti
grįžt į krantą?
Bangos būna piktos
bet ir jos per
greit sudūžta,
neradusios sau ramsčio.
Ar buvo verta
vaikščioti viršūnėm
garbanotų smilgų,
stebėt baltų akacijų
žydėjimą? Juk trumpalaikis.
Viskam atseikėtos
akimirkos iš laimės blaškės vėjyje
nekantraudamos su visam išeiti.
Ar verta buvo
nekantraut švelnumo,
pušų ramybę drumsti vakarėjant?
Kas kartą,
jūrai pasiglemžus saulę,
likai ant tilto
statisto vaidmeny lig ryto.
O jam atėjus,
vėl kapsteisi po smėlį gintarėlių.
Neklausdama savęs,
ar buvo tų sekundžių verta.
 
2018 08 10

**********

10 rugpjūčio, 2018

Pasaulis nuostabus. Ten, kur nėra manęs, diena taip greit nesibaigia. Vakarai užtrunka ilgame saulėtekyje. Ten, kur nėra manęs, yra kitas žmogus su kitokia siela ir kitokiomis mintimis. Bet juk man mano pačios reikšmingiausios. Mano siela ir mano mintys tobulos. Ir aš tobula, einanti anaiptol ne per lūžtantį ledą.
Po mano kojomis grindinys, kuriam nereikia mano sielos ir mano minčių, mano žodžių kratinio, iš kurio šaiposi tie, kurių sielos ir mintys nėra tobulos kaip mano. Aš tobula, manyje viskas tobula. Aš – niekuomet neišsiderinantis smuikas. Ir jei sakau, kad kalbat kvailai, priešingai man, esu teisi ir jūsų prieštaravimai, paaiškinimai man nė motais. Susikiškit juos… patys žinote kur. Grubu? Dar vienas įrodymas visiems, kad esu tobula.

(more…)

Žemiška purvynė

9 rugpjūčio, 2018
Negaliu kalbėt.
Viskas, ką sakau,
ne saldaus pieno upės.
Žemėje tiek daug purvynės.
Angelams baltiems
nėra kur glausti pėdos.
Nenusileidžia iš dangaus.
Juk ant jo melsvos drobulės
savi juodi šešėliai dailiai guvūs.
Kodėl turėtų angelai
nešvarią balą žemėje taškyti?
Tik kad išgirstų paukštį giesmininką,
mėginantį iš anksto ryto žmogaus
niūrias mintis aukšta nata blaškyti?
Angelams juk atviri
platieji rojaus sodai, kur
balsingoms volungėms dieną nakt
saldžiai giedoti niekaip nepabosta.
Ir lieka angelų sparnai balti,
ir pėdos švarios.
Ta žemiška purvynė – žmogui
ne pirminis, ne galutinis,
bet būtinas jo egzistencijai taškas.
2018 08 09

Grąža

8 rugpjūčio, 2018

Tai tik pokštas
ryto kasdieninio,
šalnų akibrokštas
rudens fone.
Miesto parkuose
fontanai tyli
po vasaros darbų.
Dienos ritme
širdies akordai blausūs,
lyg būtų nulieti
ant drobės akvarele.
Nereikia garsiai
tarti mano vardo.
Ir pakantumo man
paglostyt nekantriais delnais.
Bučinys į skruostą
tai tik saldi akimirkos paguoda,
nesutepta ironijos gaida.
Aš viską priimu, ką
iš savų gelmių man duodi,
o po sekundės
tau atgal sugrąžinu.

2017 spalis

Įdėsiu SĖKMĖS

8 rugpjūčio, 2018
Išeini?
Įdėsiu tau SĖKMĖS į kelią.
Klevų rūgšties iš
vakarų bendrų.
Nulaužtą neužaugusios
pušies šakelę nuneš
srauni žalsva vilnis.
Įdėsiu tau SĖKMĖS į kelią.
Tau jos prireiks,
kai pasiklysi savyje.
Kai viskas tavyje knibždės
neįgalia viltimi,
pažaboti savąjį vėjavaikį likimą,
pavergt jį sau
tarnystei ligi pat mirties.

(more…)

TAVAIP

7 rugpjūčio, 2018
Liksi nesuprasta.
Apsupty niūrių daugiabučių
slogios naktys ir dienos
draugiškai supa
tavo svajones, kurios
ryto miglomis virsta.
Liksi nesuprasta.
Juk neįmanoma
TAVAIP matyti pašvaistę
ar jos nebuvimą.
TAVAIP įjungti šviesas, kai
tamsa įjunka į sielą.
TAVAIP jausti, TAVAIP matyti
gyvastį už lango.
TAVAIP aprengti ir iki nuogumo
išrengti pilną malonės dangų.
Liksi nesuprasta.
Nes TAVAIP save nuo
išorinio negatyvo saugai.
Tavo rytai, tavo vakarai
apsuptyje daugiabučių
ir tavo TAVAIP
vargu ar kam tikrai rūpi.
Greičiau senas nuospaudas
lyg neišdėvėti dar batai
įkyriai spaudžia.
 
2018 08 07