Savi dangūs

Jei galėčiau pasikeist,
per naktį.
Virst nenuorama, nevaldoma
žvitria paukšte.
Ar dėl to sugriūtų susikurti
mano dangūs,
kuriuose erdvės tik man gana?
Tiksint laikrodžiui,
begėdiškai sekundes ardant
į daugybę neapibrėžtų dalių,
ar galėčiau savyje surasti
šitiek liūdesio ir džiaugsmo
surinkto iš miesto dulkių,
kuriose to visko per akis apstu?
Per ilgėjančias naktis
brendu lygu per upę,
nesančią žemėlapiuos jokiuos.
Naktį mano susikurti dangūs
kramto mano gerą ūpą
dantimis man artimo žmogaus.
O aš teigiu kasryt, į savo sielos
skrandą įsisupus,
mano dangūs iš saulėtų ūkanų,
ir juose tik vienai man
vienatvėje gerai.
 
2018 09 25/26

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: