Priminsiu tau

Priminsiu tau
apie save
šlamėjimu beržų,
žalių, nugeltusių, nuogų,
prie kiemo vartų.
Mirgėjimu žvaigždės vakarės,
ūkanom rytais,
kai meldai tyliai snaudžia.
Manęs tiek daug
toj buvusioj tyloje tarp mūsų,
kai žodžiai garsiai ištarti
skaudžiai rėžė ausį.
Sekundės dalyje,
akimirksnio baigty
nutolome viens kito neišklausę.
 
2018 09 28

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: