Nežinomas

Lieki nežinomas ramybėj savo,
grįstoj, kas buvo, kas yra.
Žolynai tik pavasarį galvelę savo kelia,
sulaukę grįžtant paukščių pranašais.
Kažkam parūpo tavo kelias
ir tavo savitai susikurpti namai.
Ramybę tavo sudrumsčia ne kuklūs
prigimtimi lietaus lašeliai,
ne beldimas vėjų į langą ir duris.

————————————————-
Palikit man erdvės, palikit.
Ramybei mano reik savos šviesos.
Tame, kas buvo, kas yra,
esi neatpažįstamas kitiems ruoželis,
tiktai melsvuojanti rugiagėlė
ražienų pilnuose laukuos.
 
2018

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: