Be manęs niekaip

Pasaulis be manęs
toks jautrus, toks jautrus.
Ir šitoks išdidus ant,
pakilusių skrist, sakalų sparnų.
Pasaulis be manęs
toks baisiai savimi ištvermingas.
Ir toks rūstus gilių vandenynų
tulžinga prasme.
Pertraukiu uždarą į jį ratą
priešaušrio malda.
Aš – jau pasaulio delne.
Jaučiu, velniškai jis manęs kratosi.
Bet nepriimt manęs jam nevalia.
Juk ir aš dalis tos žmonių visatos
su savo nepakartojama,
argumentuota dalia.
 
2018 spalio 30

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: