Toks tuščias kalbėjimas
žodžiais gražiais
iš ryto, per pietus, vakare.
Gerai, kad naktis tamsa tylėjo
delčios glėbyje.
Gerai, kad žvaigždės mirgėjo,
bučiuodamos skliautą,
be aistros, šaltai.
Be garso krito rasos
vėjo daina.
Gerai, kad niekas neužkeikė
būt amžinai žydinčia vyšnia.
Dalia, palaužtos kriaušės
močia – dalia.
Skersvėjų vaikoma ir glaudžiama.
Tuščio gražaus kalbėjimo
apstu dienos sumaištyje.
Žodžiai klaikiai serga
tyrų jausmų negalia.
2018 lapkritis
Parašykite komentarą