Tuščias kalbėjimas

Toks tuščias kalbėjimas

žodžiais gražiais

iš ryto, per pietus, vakare.

Gerai, kad naktis tamsa tylėjo

delčios glėbyje.

Gerai, kad žvaigždės mirgėjo,

bučiuodamos skliautą,

be aistros, šaltai.

Be garso krito rasos

vėjo daina.

Gerai, kad niekas neužkeikė

būt amžinai žydinčia vyšnia.

Dalia, palaužtos kriaušės

močia – dalia.

Skersvėjų vaikoma ir glaudžiama.

Tuščio gražaus kalbėjimo

apstu dienos sumaištyje.

Žodžiai klaikiai serga

tyrų jausmų negalia.

2018 lapkritis