Besišaukiantiems idilės

Išgręžt mintis.
Sausai.
Lyg skalbinius.
Ar leist išlyt po lašą
lietumi.
Širdis lyg vaikas koks
idilės
šiuolaikinėj žemėj prašo.
O iš minčių tik išsišiepęs
niurna debesis.

 
Į audrų sukeltą jūrą brenda
ne drąsiausieji.
Tiktai norėdami užglaistyti
sumaigytos lemties klaidas.
 
Šiuolaikinėj žemėje
pasisiuvam apsiaustus
su aksomine,
minios apžvalgai, išvirkščia
puse.
Mintis tai išgręžiam sausai,
tai lyt paleidžiam,
suvokdami,
idilės šiuolaikinėj žemėje nėra.
O mes jau ne vaikai.
2018

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: