Besišaukiantiems idilės

Išgręžt mintis.

Sausai.

Lyg skalbinius.

Ar leist išlyt po lašą

lietumi.

Širdis lyg vaikas koks

idilės

šiuolaikinėj žemėj prašo.

O iš minčių tik išsišiepęs

niurna debesis.

 

Į audrų sukeltą jūrą brenda

ne drąsiausieji.

Tiktai norėdami užglaistyti

sumaigytos lemties klaidas.

 

Šiuolaikinėj žemėje

pasisiuvam apsiaustus

su aksomine,

minios apžvalgai, išvirkščia

puse.

Mintis tai išgręžiam sausai,

tai lyt paleidžiam,

suvokdami,

idilės šiuolaikinėj žemėje nėra.

O mes jau ne vaikai.

2018